Bendrosios naujienosVILNIAUS KNYGŲ MUGEI PASIBAIGUSVasario 23–26 d. Lietuvos parodų ir konferencijų centre "Litexpo" vyko 13-oji tarptautinė Vilniaus, šiemet kartu – ir Baltijos knygų mugė. Mugės organizatorių pastebėjimu, lankytojų traukos objektas nėra vien tik galimybė pigiau įsigyti knygų, ne mažiau svarbūs tapo kultūriniai renginiai. Šiemet jų surengta 380, tad mugę tikrai galima vadinti didžiausiu metų Lietuvos kultūros įvykiu. Kita svarbi kultūrinės programos dalis – tai Sigutės Chlebinskaitės kūrybinė studija "Tu gali sukurti knygą". Studijos sumanytoja, grafikė, knygų iliustruotoja S. Chlebinskaitė su savo komanda ištisas 4 dienas vaikams kūrė šventę – jie piešė, lipdė, spalvino žemėlapius, mokėsi spausdinti Brailio raštu, draugavo su studijos svečiais – garsiais knygų iliustratoriais. "Aš negaliu jos nedaryti: kasmet čia ateina tie patys vaikai, jau metais paaugę, ir tai yra labai smagu " – sako grafikė. Kitas kultūrinės programos "taškas" – Knygos kino salė. Pradėjusi veikti pernai, šiemet ji įsisiūbavo. Knygos kino salės projektas rengiamas bendradarbiaujant su užsienio šalių kultūros institutais Lietuvoje. Organizatoriai suskaičiavoi: šeštadienio popietę 5.1 konferencijų salėje buvo apie 600 žmonių, kitos salės – taip pat pilnos. Tai reiškia, kad vienu metu daugiau kaip tūkstantis žmonių sėdi kultūriniuose renginiuose. Tai tikrai labai daug. Čia dar būtų galima pacituoti populiarųjį prancūzų rašytoją Davidą Foenkinos, kuris, leidyklos "Tyto alba" kvietimu, šiemet svečiavosi Vilniaus knygų mugėje. Londono, Frankfurto knygų mugių dalyvis nuoširdžiai stebėjosi tuo, kiek žmonių dalyvauja VKM renginiuose. Jis kelis kartus pakartojo nė įsivaizduoti to negalėjęs ir niekur kitur to nematęs. Lygiai tą patį sakė prancūzų leidyklos "Minedition" atstovai. Mugės naujienos Pernai buvo suskaičiuota, ką Vilniaus knygų mugėje galėjo nuveikti eilinis lankytojas. Šiemet jis galėjo ne mažiau: 1. susitikti su savo mėgstamais rašytojais, 2. nusipirkti naujų knygų leidyklų kainomis, seniai išleistų – pigiau, 3. dalyvauti Diskusijų klube, 4. suteikti kūrybos džiaugsmo vaikams, nuvedus juos į Vaikų salę, 5. padrybsoti ant sėdmaišių 3-oje salėje žvelgiant pro langą į melancholiškai krentančias snaiges, 6. pasižiūrėti kino filmą Knygos kino salėje, 7. užkąsti kavinėje, restorane ar kitoje „Litexpo“ maitinimo zonoje, 8. susitikti su bičiuliais, 9. nemokamai atvažiuoti į "Litexpo" mugės autobusais, kursavusiais nuo Arkikatedros ir atgal,10. tenkinti individualius poreikius ir t.t. Ir nors atrodo, jog sugalvoti dar ką nors nauja praktiškai neįmanoma, naujienų būta ir šiemet. Pirmiausia tai prasiplėtusią 4-oji salė ir joje atsiradusi nauja, kitokia – bukinistų – erdvė. Ji jauki, šiek tiek bohemiška, joje kvepia senomis knygom ir kava. Pasak organizatorių, pasikviesti bukinistų į VKM paprasta nebuvo: jie skaičiavo, svarstė, tiesiog nesitikėjo, kad žmonės ateis ir pirks. Tačiau tie, kurie atvyko, liko patenkinti – piko metu penktadienį ir šeštadienį prie kai kurių jų stendų nebuvo įmanoma prasibrauti. Skaitytomis knygomis Vilniuje prekiaujančio knygyno "Keista" direktorė Gintarė Liočienė neslepia: su didžiule baime ėjo į knygų mugę. "Visi plaukia į mugę dėl naujausių leidinių, dėl galimybės juos pigiau, tiesiai iš leidyklų nusipirkti, todėl abejojome, ar mes lankytojams būsim įdomūs", – sako G. Liočienė. Knygyno direktorė pasakoja tris naktis nemiegojusi, svarstė, kokias knygas parinkti, – juk viso knygyno neatveši. Tada nutarė, kad jei negali nuspręsti už kitus, spręs pagal save ir veš tai, kas jai pačiai įdomu. "Ačiū Dievui, dar kažką turim, ne prie pliko stalo stovim", – paskutinei mugės dienai ritantis į pabaigą sakė G. Liočienė. Anot knygyno vadovės, jų parduodamos knygos gyvena savo antrus ir dešimtus gyvenimus. "Būna beglobių gyvūnėlių namai, mes esam beglobių knygų namai, ir ieškom joms šeimininkų. Kol knygyne sėdi tarp knygų, atrodo, viskas gerai. Tik finansinė pusė kartais labai nuliūdina. Kas lieka? Užsispyrimas ir tikėjimas, kad esame reikalingi. Žodžiu, bukinistų idėja mugėje yra puiki, man atrodo, ir žmonėms ji labai patiko. Išgirdome daug gražių žodžių, gavome užtaiso darbui visiems metams", – vertino G. Liočienė. Labai svarbiu dalyku ji vadina ir tai, jog mugėje apie knygyną sužinojo daugybė žmonių, kurie apie tokį nė girdėję nebuvo. Paklausta, ar dalyvautų mugėje kitąmet, G. Liočienė sakė: "Jei tik išgyvensim, būtinai". Prasiplėtusioje 4-oje salėje atsirado vietos ne tik bukinistams. Gerokai daugiau vietos buvo skirta ir vaikų kūrybos studijai "Tu gali sukurti knygą", be kurios VKM jau senokai neįsivaizduojama. Šiemet nepalyginti erdviau išdėstytos studijos parodos, dirbtuvėlės, atsirado ramesnių poilsio zonų. Pakalbinti tėvai su mažais vaikais juokavo atėję čia ne dėl vaikų, o dėl savęs – pakvėpuoti, pailsėti nuo šurmulio. Dar viena mugės naujiena – keliaujantis tarptautinis jaunimo socialinis projektas "Gyvoji biblioteka". Šios bibliotekos "knygos" tai žmonės, kitokie nei tie, kuriuos kasdien sutinkame gatvėje. Tarkime, – alkoholikai, buvę ar esami narkomanai, prostitutės, autistai, kitos rasės ir pan. Tokios bibliotekos lankytojas išsirenka "knygą", gyvą žmogų, ir šnekučiuojasi su juo, arba klauso to žmogaus pasakojamos istorijos. "Gyvoji biblioteka" buvo populiari – jos lankytojams po kelias valandas teko laukti norimos "knygos", ugdančios toleranciją kitam, kitokiam. Mugės tradicijos Kalbant apie tradicinius renginius, pirmiausia reiktų paminėti apdovanojimus knygoms ir jų autoriams. Kažkada VKM buvo skelbiami tik Knygos meno konkurso laureatai. Dabar į mugę persikėlė kone visi literatūriniai apdovanojimai. VKM teikiamos Jurgos Ivanauskaitės, Patriotų, verstinės knygos ir Bičiulių premijos, skelbiami Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rengiamo kūrybiškiausių knygų konkurso bei "Metų knygos rinkimų" nugalėtojai. Prie tradicijų galima priskirti ir "įsivažiuojančius" skaitymus. Šiemet VKM buvo atidaryti Maironio skaitymo metai – klasiko eiles skaitė vyriausybės nariai, aktoriai, rašytojai, kiti žinomi žmonės ir tiesiog – skaitytojai. Panašus projektas "Visa Lietuva skaito vaikams" buvo surengtas 4-oje salėje, sekmadienį daug dėmesio sulaukė renginys "Žymūs žmonės skaito". Ir prie tradicijų, ir prie savotiškų naujienų, galima būtų priskirti 3-ąją salę, kuri veikia jau keleri metai. Naujiena čia yra tai, jog salės "gyventojai", daugiausia akademinių leidyklų, kūrybinių organizacijų atstovai, pagaliau įsigyveno į šią salę, o mugės lankytojai – pagaliau ją atrado. Šios salės traukos vieta galima pavadinti joje veikiantį "Forumą" ir, be abejo, – iš Bolonijos parvykusią parodą "Iliustrarium". Svečiai Nei rengėjai, nei lankytojai nebedalija į mugę atvykusių rašytojų į vietinius ir užsieninius, o patarlė, sakanti, jog savame krašte pranašu nebūsi, VKM teritorijoje negalioja. Lietuvių skaitytojai turi savo mėgstamus lietuvių autorius, perka jų knygas, eina į susitikimus, kantriai laukia jų autografų. Tai, kad jie skaito lietuvių rašytojus ir turi apie juos nuomonę, sako kad ir tokia detalė: "Metų knygos rinkimuose" šiemet dalyvavo per 15.000 rinkėjų. O kalbant apie užsienio rašytojus – šiemet jų buvo atvykę daug, apie 30 iš 14 šalių. Išgirsti gyvą jų žodį mugės lankytojams smalsu. Jų knygas leidžiantiems leidėjams – ir naudinga. Kitas dalykas – mugėje dalyvavo ne tik užsienio rašytojai, tačiau veikė ir parodos, stendai, lankėsi literatūros agentai. Išsiskyrė nuostabaus grožio garsaus italų iliustruotojo Bruno Munari autorinių knygų paroda, rodanti, jog knygų leidyba gali siekti aukščiausių meninių viršūnių. Kasmet į VKM atvyksta vis daugiau literatūros agentų, leidyklų atstovų. Šiemet jų buvo apie 15 – iš Italijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, Slovakijos. Bene ryškiausi užsienio leidėjų žvalgai – lietuvių kilmės Amerikos rašytoją Rūtą Šepetys atlydėję leidybos milžinės „Penguin Books“ atstovai. Kita vertus, VKM – ne profesionalų, o skaitytojų mugė, paprastai lyginama su Geteborgo muge. VKM įsitvirtino kaip didžiausia regiono knygų mugė. Senbuviai ir naujokai VKM senbuvių daugybė. Vieni kiek susitraukė, kiti išsiplėtė, bet šiemet jų atsiliepimai linksmesni – skaitytojai tobulėja, geriau žino, ko nori, knygoms ėmė išleisti daugiau pinigų. VKM dalyviai naujokai, sako, stulbinamų pirkimų nepatyrę, tačiau muge džiaugiasi. "Artbooks.lt" direktorė Urtė Jankauskaitė sako, jog jiems, ne vien mugės, bet ir rinkos naujokams, mugė yra labai gera vieta prisistatyti, parodyti tai, kas yra ir ką turi. Sklaida Lietuviškoje "žvaigždžių" ir "žvaigždelių" padangėje sklando toks sparnuotas posakis: "Jeigu tavęs nėra televizijoje, tavęs nėra niekur". Šiuo požiūriu, VKM būti "niekur" negresia – knygų mugės televizijoje buvo kaip niekada daug. Šiemet pirmus metus Lietuvos žmonės namuose visas keturias dienas galėjo tiesiogiai stebėti transliacijas iš VKM. Televizija suveikė ir kaip tam tikras gundymas, kvietimas apsilankyti mugėje. Kita vertus, jei negali atvažiuoti, ypač – iš kito Lietuvos krašto, tuomet geriau pamatyti per TV. Organizatoriai džiaugiasi, kad LTV ėmėsi tokio didelio darbo. Bet kokia sklaida mugei yra naudinga, ji neleidžia žmonėms pamiršti, kad yra knygų, ne tik lengvo turinio, bet ir leidžiančių pamąstyti, įsigilinti, pabūti vienam su knyga. Kalbant apie siūlomų knygų turinį, leidėjai siūlo skaitytojams visko, ko jie užsimano. Galimybė pasirinkti knygų, pačių įvairiausių, yra. Skaitytojui belieka pačiam sau kelti reikalavimus. Ne tik skaityti, bet suprasti, ką skaito, ir norėti gero skaitymo ir geros knygos. Tokia ir yra Vilniaus knygų mugės misija. MUGĖS SKAIČIAISkaičiai iš ką tik pasibaigusios Vilniaus knygų mugės : Dalyvių skaičius - 250 kompanijų iš 9 šalių. Mugės ekspozicinis plotas – 7179 kv.m. Bendras mugės plotas (su renginių zonomis) – 11 780 kv.m. Lankytojų skaičius – 60 200 Kultūrinių renginių skačius – 380, iš jų: Mugės svečiai - 28 užsienio autoriai, dailininkai iš 14 šalių IŠRINKTOS 2011 METŲ KNYGOSAkcijos „Metų knygos rinkimai 2011“ nugalėtojomis tapo šios knygos: suaugusiųjų kategorijoje – Kristinos Sabaliauskaitės „Silva Rerum II“, paauglių – Gendručio Morkūno „Iš nuomšiko gyvenimo“, vaikų – Vytauto V. Landsbergio „Stebuklingas Dominyko brangakmenis“. G. Morkūno apysaka „Iš nuomšiko gyvenimo“ – istorija, papasakota nuomšiko, arba vaiko, kurį galima išsinuomoti, vardu – be galo tikra, parašyta neprilygstamu G. Morkūno stiliumi, šokiruojanti, kaip ir visos jo knygos, bet su laiminga pabaiga. K. Sabaliauskaitės romanas „Silva Rerum II“ – antrasis autorės romanas, tęsiantis Norvaišų šeimos istoriją. Tai pasakojimas apie 1707-1710 metus. Tai – tarsi tikras „atminties detektyvas“, iš kurio bus galima sužinoti, kaip susiklostė ankstesnės kartos narių likimai. Šių metų akciją užbaigs „Metų knygos rinkimai 2011“ laureatų apdovanojimas, kuris vyks vasario 26 dieną 14 valandą Vilniaus knygų mugėje, Forume. Renginyje dalyvaus visų akcijoje dalyvavusių knygų autoriai. Taip pat bus apdovanoti ne tik Metų knygos titulą laimėjusieji autoriai, bet ir balsavusieji – burtų keliu atrinktų 20 rinkimuose dalyvavusių skaitytojų gaus „Pegaso“ knygynų dovanų kuponus. PARODA APIE BRUNO MUNARIŠįmet, bendradarbiaujant su leidykla „Corraini“ iš Bolonijos, Vilniaus knygų mugės kūrybinėje studijoje "Tu gali sukurti knygą" rengiama kolektyvinė paroda apie didįjį XX amžiaus menininką Bruno Munari, kuris dėl savo projektavimo, grafinių ir edukacinių sugebėjimų buvo pramintas XX amžiaus Leonardu. Kovo 1-15 dienomis, paroda bus eksponuojama Kazio Varnelio namuose – muziejuje (Didžioji g. 26). KŪRYBINĖ STUDIJAŠiemet vėl kupina įdomybių, naujienų, renginių ir kūrybinio veiksmo Jūsų lauks dailininkės Sigutės Chlebinskaitės kūrybinė studija "Tu gali sukurti knygą". Joje vyks apie 50 susitikimų, konkursų, kūrybos valandėlių, filmų peržiūrų, meno parodų ir kt. renginių visai šeimai.
MENO PARODOSŠiemet mugėje bus surengta 12 meno parodų. Jos bus eksponuojamos 3 salėje ir jos galerijoje bei Kūrybinėje studijoje (4 salė).
MUGĖS SVEČIAIĮ MUGĘ ATVYKSTANTYS UŽSIENIO AUTORIAI : Rūta Šepetys (JAV) - romano "Tarp pilkų debesų" autorė Diana Gabaldon (JAV) – knygų serijos „Svetimšalė“ autorė Etgar Keret (Izraelis) – knygos „Ilgintis Kisindžerio“ autorius Stanislava Čiurinskienė-Nikolova (Bulgarija) - knygos “Second life. Gyvenimas tinkle” autorė Pawel Huelle (Lenkija) – knygos „Mercedes-Benz“ autorius Marina Achmedova (Rusija) – romano „Mirtininkės dienoraštis“ autorė Maris Martinsonas (Latvija) – romano „Tyli naktis. Be cenzūros“ autorius Lesia Voronina (Ukraina) – knygos vaikams ir jaunimui „Superagentas 000“ autorė Robert Rowland Smith (Jungtinė Karalystė) – knygų „Pusryčiai su Sokratu“, „Prie vairo su Platonu“ autorius David Foenkinos (Prancūzija) – romanų „Subtilumas”, „Ištikus laimei“ autorius John Virapen (Gajana) – knygos „Šalutinis poveikis: mirtis“ autorius Yasmina Khadra (Prancūzija) – romanų „Kabulo kregždės“, „Kerštas“, „Bagdado sirenos“, „Ką diena skolinga nakčiai“ autorius. Aleksander Kwaśniewski (Lenkija)
RENGINIŲ PROGRAMAPagaliau skelbiame visą šių metų Vilniaus knygų mugės renginių programą. Šiemet mugėje vyks apie 300 renginių, daugiausiai jų, net 80, bus šeštadienį. Iki susitikimų mugėje . DISKUSIJŲ KLUBAS KVIES DISKUTUOTI KETURIOMIS TEMOMISŠiemet Diskusijų klube įvyks keturios diskusijos svarbiomis, aktualiomis ar prieštaringai interpretuojamomis temomis. Kaip šiame politiškai, ekonomiškai, kultūriškai vis labiau vienodėjančiame pasaulyje gyvuoja dvi išlikusios baltų tautos, XX amžiuje įkūrusios savo valstybes ant nacionalinių kalbų ir kultūrų egzistencijos pagrindo? Ar baltai turės valios būti ir savo buvimą įprasminti atvirame XXI šimtmečio pasaulyje? Ar lietuviams ir latviams reikalinga išlikimo strategija? Diskusijoje „Ar baltų laikas jau praeityje?“, kuri įvyks vasario 23 d., ketvirtadienį, 17 val., pasisakys vertėjas, kino dokumentininkas, Lietuvos švedas Jonas Öhmanas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė, VDU Istorijos katedros profesorius, išeivijos studijų centro vadovas Egidijus Aleksandravičius. Diskusijai vadovaus kultūros istorijos tyrinėtojas ir visuomenės veikėjas Darius Kuolys. Vasario 24 d., penktadienį, 16.00 val. bus proga pasiklausyti tradicinio, gausią klausytojų auditoriją visada pritraukiančio filosofų dueto – Alvydo Jokubaičio ir Vytauto Radžvilo provokuojančio pokalbio. Šiemet diskutantai narstys silpnąsias demokratijos puses ir mėgins atsakyti į provokuojantį klausimą „Ar demokratija reiškia moralės nuosmukį?“ Diskusijos anotacijoje teigiama, kad demokratinės visuomenės žmogus nėra aukštos moralės žmogus. Tai masinės kultūros žmogus, dorybėmis vadinantis savo norus ir troškimus. Klasikiniai autoriai bijojo demokratijos nuosmukio, kylančio dėl piliečių dorybių žlugimo, o štai šiandien ši baimė sunyko. Mes suprantame, kad bet kuris politinis režimas priklauso nuo žmonių dorybių, tačiau vis mažiau sugebame jas ugdyti. Tai silpnoji demokratijos pusė. Susidaro įspūdis, kad kultūringas žmogus nėra demokratijos sąvoka. Trečiosios diskusijos „Rašymas ant sienos: Lietuvos istorija pasauliui“ objektas – lietuvių tautos istorinėje atmintyje brandinami praeities, dabarties ir ateities vaizdiniai, jų atspindžiai bei transformacijos grožinėje literatūroje. Analizuojant istorinių vaizdinių sklaidą meninės išmonės erdvėje didelis dėmesys bus sutelktas į Lietuvos pokario istorijos siužetus, apmąstomus XX–XXI a. sandūroje gimstančiuose tekstuose. Diskusijos dalyviai svarstys, kaip sovietmečiu nuslėpta ir falsifikuota istorija atrandama, reabilituojama, (de)konstruojama nepriklausomoje Lietuvoje, kokiu būdu istorinė patirtis virsta grožine literatūra, kiek šio virsmo metu gimęs meninis kūrinys gali pretenduoti į objektyvų pasakojimą, kokią įtaką menininko darbo vaisiai turi visuomenės savivokai? Istoriko sovietologo Aurimo Švedo moderuojamoje diskusijoje dalyvaus šių metų Vilniaus knygų mugės garbės viešnia Rūta Šepetys, rašytojas Sigitas Parulskis, romano Elektra (2011) apie prieštaringą Lietuvos pokarį autorius, politikas ir visuomenės veikėjas Mečys Laurinkus, atsiminimų knygos Partizanai vertėjas į švedų kalbą, dokumentinių filmų apie lietuvių rezistencijos kovas režisierius Jonas Öhmanas, istorikas Nerijus Šepetys. Pokalbyje neakivaizdžiai dalyvaus ir rašytojas Antanas Šileika, jo atsakymai bus transliuojami ekrane. Diskusija vyks vasario 25 d., šeštadienį, nuo 13 val. iki 15 val. Paskutinę, ketvirtąją, Diskusijų klubo temą „Kritikus nušauna, tiesa? Kritiko(s) laisvės ir priedermės“ taip pat inspiravo aktualūs įvykiai, subruzdinę ramią ir gal net apsnūdusią Lietuvos literatų padangę. Prieš keletą metų literatai norėjo abstrakčiai nušauti siužetą. Dabar atėjo eilė konkretiems kritikams. Gal todėl vieno savaitraščio redaktorius išsitarė – „Literatūros kritikos nėra“? Ar iš tiesų taip? O gal pati kritika nebeatlieka savo priedermės – ir ne vien estetinės, bet ir pilietinės? Ar pastaroji jai nebepriklauso? Ar dar gali ką nors mūsų visuomenėje reikšti parašytas žodis, ar į jį jau seniai nebekreipiamas dėmesys, ir kritikams belieka persikvalifikuoti į (dosniau) apmokamus klakerius? Apie tai vasario 25 d., šeštadienį, nuo 16 val. diskutuos žinomi aštrios plunksnos meistrai – Giedra Radvilavičiūtė, Herkus Kunčius ir Laimantas Jonušys. Juos provokuos ir diskusijai vadovaus kritikas Vaidas Jauniškis. Visos diskusijos tradiciškai vyks Forume, 3 salėje.
Tarptautinių kultūros programų centro informacija
ŠIŲ METŲ VILNIAUS KNYGŲ MUGĖS GARBĖS VIEŠNIA RŪTA ŠEPETYS Į VILNIŲ ATVYKSTA NE VIENALietuvių kilmės amerikiečių rašytojos Rūtos Šepetys (pasirašo Ruta Sepetys) vardas daugeliui, ypač jaunesniosios kartos Lietuvos skaitytojų, jau gerai žinomas. Tai bene garsiausias lietuviškas vardas ir pasaulio literatūros gerbėjams. Debiutinis anglų kalba parašytas jos romanas Between Shades of Gray (Tarp pilkų debesų), kurio originalas pasirodė mažiau nei prieš metus, 2011-ųjų kovą, jau išleistas 30 šalių ir jį galima perskaityti net 25 kalbom! Tarp jų japonų ir kinų. Leidžiami jau ir pakartotiniai knygos tiražai. Pelnyta keliolika reikšmingų apdovanojimų ir nominacijų Jungtinėse Amerikos Valstijose, Prancūzijoje, o Italijoje Tarp pilkų debesų įtraukta į mokykloms rekomenduotinų knygų sąrašą kaip stalinizmo terorą demaskuojanti knyga. Romanu susidomėjo jau ir Holivudas. Iki šiol nė vienai parašytai istorijai apie Lietuvą nėra nutikę nieko panašaus! Lietuvą ir jos istoriją pasaulyje garsinanti rašytoja Rūta Šepetys – šių metų Vilniaus knygų mugės garbės viešnia. Kartu su ja į Vilnių atvyksta ir romaną Tarp pilkų debesų išleidusios vienos didžiausių pasaulio leidyklų „Penguin Group“ atstovė iš Niujorko Tamra Tuller, kuriai, rašytojos nuomone, tenka itin daug nuopelnų sėkmingai populiarinant knygą pasaulyje. Su skaitytojais rašytoja susitiks vasario 24 d., penktadienį, 15 val. leidyklos „Alma littera“ autografų stende, o nuo 16 val. Konferencijų salėje 5.1. vyks pokalbis „Rūtos Šepetys kelias iš Sibiro į sėkmę“, kuriame, be rašytojos, dalyvaus ir knygos redaktorė Tamra Tuller bei jos vertėja į lietuvių kalbą Lina Būgienė. Jas kalbins vertėjas, režisierius dokumentininkas Jonas Ömanas. Rūtos Šepetys minčių bus galima pasiklausyti ir Diskusijų klubo pokalbyje „Rašymas ant sienos: Lietuvos istorija pasauliui“, kuris vyks vasario 25 d., šeštadienį, nuo 13 val. iki 15 val. Forume. Apie lietuvių tautos istorinę atmintį ir jos vaizdinius bei siužetus literatūroje, apie šių vaizdinių ir siužetų unikalumą, autentiškumą, atpažįstamumą Vakarų skaitytojui, kartu su Rūta Šepetys, diskutuos Sigitas Parulskis, Mečys Laurinkus, Jonas Ömanas, istorijos ekspertas Nerijus Šepetys, diskusiją moderuos istorikas Aurimas Švedas. Neakivaizdžiai diskusijoje pasisakys (bus transliuojamas specialiai parengtas video įrašas) dar vienas mūsų išeivijos rašytojas Antanas Šileika, kurio romanas Pogrindis (2011), pasakojantis apie partizanų rezistenciją Lietuvoje, išrinktas į geriausių 2011 metų knygų 100-uką Kanadoje. Tarptautinių kultūros programų centro ir "Lietuviškų knygų" informacija KNYGOS KINO PROGRAMAAntrus metus mugės lankytojai turės galimybę pamatyti garsių romanų ekranizacijas, dokumentinius filmus apie iškilius rašytojus, poetus, menininkus. Šių metų Knygos filmų programoje - aštuoni dokumentiniai ir šeši vaidybiniai filmai, taip pat tarptautinio animacinių filmų festivalio "Tindirindis" filmų rinktinė.
MUGĖS AUTOBUSAIKnygų bičiulių šiemet vėl laukia džiugi žinia - du specialūs mugės autobusai visas mugės dienas lankytojus į mugę veš nemokamai nuo Katedros aikštės ir atgal. Už autobusus dėkojame Vilniaus miesto savivaldybei.
ILLUSTRARIUMParoda Illustrarium: Šiuolaikinės Lietuvos vaikų knygų iliustracijos – tai vienas šių metų mugės akcentų, pagrindinė Lietuvos iliustracijų paroda, pristatyta tarptautinėje Bolonijos (Italija) vaikų knygų mugėje 2011 m. kovo 28-31 d. dalyvaujant garbės viešnios teisėmis. Parodoje eksponuojami 32 ryškiausių paskutiniojo dešimtmečio iliustruotojų kūriniai, atskleidžiantys margą, įvairių žanrų ir stilistikos Lietuvos vaikų knygų iliustracijos panoramą. „Illustrarium‘o“ paroda ypatinga ne tik puikiu turiniu, bet ir originalia ekspozicija, kviečiančia žiūrovus atverti daugybę „Illustrarium’o“ durelių ir atrasti iliustracijas patiems. Parodą sudaro trijų kartų Lietuvos iliustruotojų kūriniai. Vyresniosios kartos dailininkai, savo kūrybinį kelią pradėję XX a. 8–9 deš. sovietiniu Lietuvos laikotarpiu, šioje srityje aktyviai kuriantys iki šiol. Dauguma jų yra ryškios, tarptautinį pripažinimą pelniusios asmenybės, turinčios ne vieną kūrybos apdovanojimą ir įvertinimą: tai Stasys Eidrigevičius, Kęstutis Kasparavičius, Rimvydas Kepežinskas, Mikalojus Povilas Vilutis, Leonardas Gutauskas, Irena Daukšaitė-Guobienė ir kiti. Didžioji dalis Lietuvos vaikų knygų iliustruotojų yra viduriniosios kartos dailininkai, suformuoti stiprios nacionalinės grafikos ir knygos meno mokyklos. Ryškiausi iliustruotojai – Rimantas Rolia, Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė, Rolandas Rimkūnas, Eglė Kuckaitė, Agnė Indrė Každailytė (Agnes Indre) ir kiti. Nemažai šios kartos dailininkų išbandė ir plunksnos meną – tai tekstų vaikams ir iliustracijų autoriai Paulius Juodišius, Marius Jonutis, Laisvydė Šalčiūtė ir kt. Parodoje taip pat pristatomi jaunosios kartos iliustruotojų kūriniai. Šie dailininkai atstovauja naują, į vizualiąją pusę besikeičiančią Lietuvos kultūrą, savo kūrybiniais ieškojimais jie jau yra palikę ryškų pėdsaką Lietuvos knygos meno ir iliustracijų pasaulyje – tai Sigutė Chlebinskaitė, Rasa Jonikaitė (Joni), Lina Dūdaitė, Jurga Šarmavičiūtė, Ieva Juknytė, Vaiva Lingytė ir kiti. "Illustrarium'o" ieškokite 3 salėje. JAU PARDUODAMI BILIETAI Į MUGĘNuo sausio 16 d. prasidėjo bilietų pardavimas į mugę. Išankstinius bilietus į mugę galite įsigyti Išankstinių bilietų kainos : 10 Lt (vienkartinis bilietas), 25 Lt (keturių dienų bilietas) Bilietų kainos mugės metu (vasario 23-26 d.) : 12 Lt (vienkartinis), 30 Lt (keturių dienų bilietas) 8 Lt (vienkartinis bilietas moksleiviams, studentams, senjorams) ** Mugės metu bilietai bus parduodami ir LITEXPO bilietų kasose. RINKIME GERIAUSIĄ METŲ KNYGĄKviečiame dalyvauti Metų knygos rinkimuose. Šios tradicinės akcijos idėja - pristatyti geriausius praeitais metais išleistus lietuvių literatūros kūrinius trijose - vaikų, paauglių ir suaugusiųjų - knygų kategorijose. Už labiausiai patikusias knygas balsuokite http://metuknygosrinkimai.skaitymometai.lt ATVERSK PASAULĮ!Atversk pasaulį ! skelbia kitų metų Vilniaus knygų mugė. Šiuo motto norima dar kartą pabrėžti pagrindinę knygų mugės misiją – skatinimą skaityti, įvertinti skaitymo ir knygos svarbą žmogaus asmenybės formavimuisi, teigiamą skaitymo įtaką visuomenei, knygos reikšmę kuriant šalies socialinę ir ekonominę gerovę. Skaitymas - amžina vertybė, atverianti kelią į savęs ir pasaulio pažinimą, verčianti mąstyti ir keistis, teikianti džiaugsmą ir malonumą. VILNIAUS KNYGŲ MUGĖ / BALTIJOS KNYGŲ MUGĖ 201213-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė vyks drauge su Baltijos knygų muge, kuri po dviejų metų pertraukos vėl grįžta į Vilnių. Baltijos knygų mugė rengiama nuo 1995 m. Ji vyksta kasmet vienoje iš Baltijos šalių sostinių. Pirmą kartą Vilniuje Baltijos knygų mugė įvyko 1999 m. Didelė šio renginio sėkmė Vilniuje paskatino organizatorius pradėti rengti tarptautinę Vilniaus knygų mugę MUGĖS RENGINIAIVilniaus knygų mugė pirmiausiai skirta skaitytojui, jos misija - skatinti žmones skaityti, supažindinti su naujausiais literatūros ir meno kūriniais, jų autoriais, padėti atrasti sau artimą literatūros žanrą, pamilti ir gerbti knygą. Todėl mugėje svarbiausia - knygos ir kultūriniai renginiai, autorių bendravimas su skaitytojais. Vilniaus knygų mugė ypatinga savo plačia kultūrine programa, kuri kasmet skiriama vienai konkrečiai temai. Per keturias mugės dienas surengiama net 300 renginių . Be seminarų ir konferencijų salių jie vyksta jau tradicija tapusiose ir gerai skaitytojams žinomose renginių erdvėse: mugės Forume, Rašytojų kampe, Kūrybinėje studijoje, Vaikų scenoje, Knygos kino salėje. MUGĖJE SVEČIAVOSIVilniaus knygų mugė suteikia skaitytojams unikalią galimybę susitikti su jų mylimais rašytojais. 2000 - 2011 metais mugėje lankėsi : Jonas Mekas; Vytautas Landsbergis; Carola Hansson; Vytautas Petkevičius; Miroslaw Jelonkiewicz; Majgull Axelsson; Valdemaras Kukulas; Arvydas Juozaitis; Juozas Erlickas; Stasys Eidrigevičius; Kęstutis Kasparavičius; Herkus Kunčius; Michal Jagiello; Stefaan van den Bremt; Paul Koeck; Ulla Lachauer; Galina Dauguvietytė; Jerzy Pilch; Michal Viewegh; Vytautas Bubnys; Edmundas Malūkas; Romualdas Ozolas; Vidmantė Jasukaitytė; Alina Fernandez; Martynas Vainilaitis; Sigitas Geda; Vanda Juknaitė; Emily King; Sigitas Parulskis; Marius Ivaškevičius; Algimantas Zurba; Laurynas Katkus; Dorota Terakowska; Jurga Ivanauskaitė; Renata Šerelytė; Marcelijus Martinaitis; Susanna Kubelka; Michael Lentz; Justinas Marcinkevičius; Laima Muktupavela; Markas Zingeris; Rimvydas Kepežinskas, Filomena Taunytė, Alessandro Baricco, Paul Claes, Laimonas Tapinas, Mikael Torfason, Frederic Beigbeder, Thomas Brussig, Giedra Radvilavičiūtė, Saulius Tomas Kondrotas, Violeta Palčinskaitė, Bronius Leonavičius, Andrey Bondarenko, Maxence Fermine, Melvin Burgess, Philippe Besson, Torbjorn Flygt, Ineza Janonė; Anja Snellman; Nora Ikstena, Jens Christian Grondahl, Ulf Eriksson, Wojcieh Kuczok, Romualdas Granauskas, Juozas Aputis, Keto von Waberer, Aidas Marčėnas, Gintaras Grajauskas, Liudvikas Jakimavičius, Rolandas Rastauskas, Niccolo Ammaniti, Stephen Collishaw, Sigutė Ach, Vytautas V.Landsbergis, Colleen McCullough, Sjon, Dovilė Zelčiūtė, Leonidas Donskis, Emilija Liegutė, Šarūnas Leonavičius; Lars Saabye Christensen; Andrej Turgenev; Herbjorg Wassmo; Wilhelm Genazino; Arno Geiger; Violeta Messina; Leena Lander; Javier Sierra; Andrzej Sapkowski; Mara Zalite; Tommy Jaud; Rafal Kosik; Giulio Leoni; Henri Masson; Rein Raud; Alain Fleischer; Inga Gaile; Zhorzh Uallik; Alev Adil; Giur Gene; Mehmed Jashin; Stefanos Stefanidis; Gintarė Adomaitytė;Selemonas Paltanavičius; Mykolas Sluckis; Raimondas Kašauskas; Vilius Normanas; Algimantas Čekuolis; Paulina Pukytė; Kęstutis Navakas; Alvydas Šlepikas; Eglė Černiauskaitė; Gendrutis Morkūnas; Alfonsas Bieliauskas; Kazys Saja; Laura Sintija Černiauskaitė; Ugnė Barauskaitė; Jan Blake; Ramutė Skučaitė; Ieva Babilaitė; Agnes Indres; Ulfas Starkas; Jujja Wieslander; Hortense Ullrich; Raymond Gregoir; Dariusz Gawin; Aleksandra Marinina; Michael Krueger; Robert Bringhurst; Roddy Doyle;Tony Parsons; Torgrim Eggen; Michael Baigent; Frank McCourt; Jon Fasman; Juan Gomez-Jurado; Kjell Westo; Marek Sobol; Janusz Wisniewski; Christian Narkiewicz-Laine; Kazys Almenas; John Irving; Jonas Mikelinskas; Jaroslavas Melnikas; Antanas A.Jonynas; Leonardas Gutauskas; Rimantas Marčėnas; Fee Czich; Robert Menasse; Andrei Makine; Alfredo Abarca; Gzregorz Rosinski; Rafalo A. Ziemkiewicz; Andrzej Horubala; Manuela Gretkowska; Marianna Kijanovska; Andrei Kurkov; Liana Langa; Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė; Iwona Wesoly; Kristina Sabaliauskaitė; Anna Rancane; Knuts Skujenieks; Šarūnas Nakas; Laima Vincė; Martynas Starkus; Karin Alvtegen, Jacek Dehnel, Jostein Gaarder, Joanne Harris, Ilja Lemeškin, Alphonso Lingis, Simon Sebag Montefiore, David Parrish, Pee Vain, Mark Solonin, Andrius Užkalnis, Vaidas Šeferis, Dalia Jazukevičiūtė, Tomas Venclova, Sofi Oksanen, Yuri Slezkine, Algis Mickūnas, Kevin Brooks, Mike Gayle, Stephen Clarke, Jerzy Illg; Marek Kornat ir kt.
FAKTAI IR SKAIČIAIVilniaus knygų mugė 2011 skaičiai : KŪRYBINĖ STUDIJA "TU GALI SUKURTI KNYGĄ"Kūrybinė studija "Tu gali sukurti knygą" - tai unikalus renginys, gimęs Vilniaus knygų mugėje dar 2003 metais ir veikiantis tik joje. Studijos sumanytoja – grafikė, knygų dailininkė Sigutė Chlebinskaitė su savo komanda kviečia mugės lankytojus dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, skaitymuose, susitikimuose su lietuvių literatūros vaikams kūrėjais, knygų iliustruotojais iš Lietuvos ir užsienio. Studijos tikslas – parodyti knygos kelią nuo seniausių laikų iki dabar, išmokyti popieriaus gaminimo, knygos įrišimo būdų, iliustravimo technikų, skatinti mažuosius skaitytojus pamilti ir gerbti knygą. MENO PARODOSVilniaus knygų mugės metu kasmet pristatomos garsių Lietuvos ir užsienio dailininkų, knygų iliustratorių, fotografų parodos, vaizdo ir garso instaliacijos. Dauguma meno parodų Lietuvoje rengiamos pirmą kartą. DISKUSIJŲ KLUBASVilniaus knygų mugės Diskusijų klubas suteikia mugei daugiau intelektualinio turinio. Klube vykstančios diskusijos nesusietos su kuria nors konkrečia leidykla ar nauju leidiniu. Dažniausiai diskusijų temas diktuoja mugės šūkis ar pagrindinius renginius vienijanti tema. Klube diskutuoja garsūs Lietuvos ir užsienio kultūros, meno ir mokslo žmonės. Diskusijose kviečiami dalyvauti ir lankytojai |
RegistracijaEPUS jūs galite užpildyti ir pateikti paraiškas dalyvavimui UAB “Lietuvos parodų ir kongresų centras Litexpo” organizuojamose parodose. |
13-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė
2012 m. vasario 23 - 26 dienomis
2012 m. vasario 23 - 26 dienomis
Naujienos |
