Naujienos

Bendrosios naujienos

VILNIAUS KNYGŲ MUGEI PASIBAIGUS

Vasario 23–26 d. Lietuvos parodų ir konferencijų centre "Litexpo" vyko 13-oji tarptautinė Vilniaus, šiemet kartu – ir Baltijos knygų mugė. Mugės organizatorių pastebėjimu, lankytojų traukos objektas nėra vien tik galimybė pigiau įsigyti knygų, ne mažiau svarbūs tapo kultūriniai renginiai. Šiemet jų surengta 380, tad mugę tikrai galima vadinti didžiausiu metų Lietuvos kultūros įvykiu.
Patys organizatoriai išskyrė kelias renginių grupes, į kurias siekė atkreipti lankytojų dėmesį.  Pirmiausia, tai Diskusijų klubas, kurio veiklą "reguliuoja" mugės organizacinis komitetas. Klubo diskusijos seniai peržengė literatūros ribas, susidomėjimas jomis kasmet auga milžinišku greičiu. Mugės lankytojai pageidauja daugiau filosofinių, ekonominių, politinių diskusijų. Šiemet jų buvo įvairių – VKM diskutavo nuo literatūros kritikų, iki prezidentų (LR Prezidento Valdo Adamkaus ir Lenkijos Prezidento Aleksandro Kwasniewskio pokalbis "Profesija: prezidentas").

Kita svarbi kultūrinės programos dalis – tai Sigutės Chlebinskaitės kūrybinė studija "Tu gali sukurti knygą". Studijos sumanytoja, grafikė, knygų iliustruotoja S. Chlebinskaitė su savo komanda ištisas 4 dienas vaikams kūrė šventę – jie piešė, lipdė, spalvino žemėlapius, mokėsi spausdinti Brailio raštu, draugavo su studijos svečiais – garsiais knygų iliustratoriais. "Aš negaliu jos nedaryti: kasmet čia ateina tie patys vaikai, jau metais paaugę, ir tai yra labai smagu " – sako grafikė.

Kitas kultūrinės programos "taškas" – Knygos kino salė. Pradėjusi veikti pernai, šiemet ji įsisiūbavo. Knygos kino salės projektas rengiamas bendradarbiaujant su užsienio šalių kultūros institutais Lietuvoje.

Kalbant apie meno parodas, ypač keliaujančias, būtina paminėti "Iliustrariumą". Tai – ne naujovė, ši vaikų knygų iliustracijų paroda pernai viešėjo Bolonijos vaikų knygų mugėje, kurioje Lietuva dalyvavo garbės svečio teisėmis. Lietuvos vaikų knygų iliustratoriai apskritai labai stiprūs, populiarūs pasaulyje. "Iliustrariumo" projektas sulaukė labai didelio dėmesio ir tarptautinio pripažinimo Bolonijoje. Ieškoma galimybių, jog paroda bus nuolatinė ekspozicija M. Mažvydo bibliotekoje.

Organizatoriai suskaičiavoi: šeštadienio popietę 5.1 konferencijų salėje buvo apie 600 žmonių, kitos salės – taip pat pilnos. Tai reiškia, kad vienu metu daugiau kaip tūkstantis žmonių sėdi kultūriniuose renginiuose. Tai tikrai labai daug. Čia dar būtų galima pacituoti populiarųjį prancūzų rašytoją Davidą Foenkinos, kuris, leidyklos "Tyto alba" kvietimu, šiemet svečiavosi Vilniaus knygų mugėje. Londono, Frankfurto knygų mugių dalyvis nuoširdžiai stebėjosi tuo, kiek žmonių dalyvauja VKM renginiuose. Jis kelis kartus pakartojo nė įsivaizduoti to negalėjęs ir niekur kitur to nematęs. Lygiai tą patį sakė prancūzų leidyklos "Minedition" atstovai.

Mugės naujienos

Pernai buvo suskaičiuota, ką Vilniaus knygų mugėje galėjo nuveikti eilinis lankytojas. Šiemet  jis galėjo ne mažiau: 1. susitikti su savo mėgstamais rašytojais, 2. nusipirkti naujų knygų leidyklų kainomis, seniai išleistų – pigiau, 3. dalyvauti Diskusijų klube, 4. suteikti kūrybos džiaugsmo vaikams, nuvedus juos į Vaikų salę, 5. padrybsoti ant sėdmaišių 3-oje salėje žvelgiant pro langą į melancholiškai krentančias snaiges, 6. pasižiūrėti kino filmą Knygos kino salėje, 7. užkąsti kavinėje, restorane ar kitoje „Litexpo“ maitinimo zonoje, 8. susitikti su bičiuliais, 9. nemokamai atvažiuoti į "Litexpo" mugės autobusais, kursavusiais nuo Arkikatedros ir atgal,10. tenkinti individualius poreikius ir t.t.

Ir nors atrodo, jog sugalvoti dar ką nors nauja praktiškai neįmanoma, naujienų būta ir šiemet.

Pirmiausia tai prasiplėtusią 4-oji salė ir joje atsiradusi nauja, kitokia – bukinistų – erdvė. Ji jauki, šiek tiek bohemiška, joje kvepia senomis knygom ir kava. Pasak organizatorių, pasikviesti bukinistų į VKM paprasta nebuvo: jie skaičiavo, svarstė, tiesiog nesitikėjo, kad žmonės ateis ir pirks. Tačiau tie, kurie atvyko, liko patenkinti – piko metu penktadienį ir šeštadienį prie kai kurių jų stendų nebuvo įmanoma prasibrauti.

Skaitytomis knygomis Vilniuje prekiaujančio knygyno "Keista" direktorė Gintarė Liočienė neslepia: su didžiule baime ėjo į knygų mugę. "Visi plaukia į mugę dėl naujausių leidinių, dėl galimybės juos pigiau, tiesiai iš leidyklų nusipirkti, todėl abejojome, ar mes lankytojams būsim įdomūs", – sako G. Liočienė. Knygyno direktorė pasakoja tris naktis nemiegojusi, svarstė, kokias knygas parinkti, – juk viso knygyno neatveši. Tada nutarė, kad jei negali nuspręsti už kitus, spręs pagal save ir veš tai, kas jai pačiai įdomu. "Ačiū Dievui, dar kažką turim, ne prie pliko stalo stovim", – paskutinei mugės dienai ritantis į pabaigą sakė G. Liočienė.  Anot knygyno vadovės, jų parduodamos knygos gyvena savo antrus ir dešimtus gyvenimus.

"Būna beglobių gyvūnėlių namai, mes esam beglobių knygų namai, ir ieškom joms šeimininkų. Kol knygyne sėdi tarp knygų, atrodo, viskas gerai. Tik finansinė pusė kartais labai nuliūdina. Kas lieka? Užsispyrimas ir tikėjimas, kad esame reikalingi. Žodžiu, bukinistų idėja mugėje yra puiki, man atrodo, ir žmonėms ji labai patiko. Išgirdome daug gražių žodžių, gavome užtaiso darbui visiems metams", – vertino G. Liočienė. Labai svarbiu dalyku ji vadina ir tai, jog mugėje apie knygyną sužinojo daugybė žmonių, kurie apie tokį nė girdėję nebuvo. Paklausta, ar dalyvautų mugėje kitąmet, G. Liočienė sakė: "Jei tik išgyvensim, būtinai".

Prasiplėtusioje 4-oje salėje atsirado vietos ne tik bukinistams. Gerokai daugiau vietos buvo skirta ir vaikų kūrybos studijai "Tu gali sukurti knygą", be kurios VKM jau senokai neįsivaizduojama. Šiemet nepalyginti erdviau išdėstytos studijos parodos, dirbtuvėlės, atsirado ramesnių poilsio zonų. Pakalbinti tėvai su mažais vaikais juokavo atėję čia ne dėl vaikų, o dėl savęs – pakvėpuoti, pailsėti nuo šurmulio.

Dar viena mugės naujiena – keliaujantis tarptautinis jaunimo socialinis projektas "Gyvoji biblioteka". Šios bibliotekos "knygos" tai žmonės, kitokie nei tie, kuriuos kasdien sutinkame gatvėje. Tarkime, – alkoholikai, buvę ar esami narkomanai, prostitutės, autistai, kitos rasės ir pan. Tokios bibliotekos lankytojas išsirenka "knygą", gyvą žmogų, ir šnekučiuojasi su juo, arba klauso to žmogaus pasakojamos istorijos. "Gyvoji biblioteka" buvo populiari – jos lankytojams po kelias valandas teko laukti norimos "knygos", ugdančios toleranciją kitam, kitokiam.

Mugės tradicijos

Kalbant apie tradicinius renginius, pirmiausia reiktų paminėti apdovanojimus knygoms ir jų autoriams. Kažkada VKM buvo skelbiami tik Knygos meno konkurso laureatai. Dabar į mugę persikėlė kone visi literatūriniai apdovanojimai. VKM teikiamos Jurgos Ivanauskaitės, Patriotų, verstinės knygos ir Bičiulių premijos, skelbiami Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rengiamo kūrybiškiausių knygų konkurso bei "Metų knygos rinkimų" nugalėtojai.

Prie tradicijų galima priskirti ir "įsivažiuojančius" skaitymus. Šiemet VKM buvo atidaryti Maironio skaitymo metai – klasiko eiles skaitė vyriausybės nariai, aktoriai, rašytojai, kiti žinomi žmonės ir tiesiog – skaitytojai. Panašus projektas "Visa Lietuva skaito vaikams" buvo surengtas 4-oje salėje, sekmadienį daug dėmesio sulaukė renginys "Žymūs žmonės skaito".

Ir prie tradicijų, ir prie savotiškų naujienų, galima būtų priskirti 3-ąją salę, kuri veikia jau keleri metai. Naujiena čia yra tai, jog salės "gyventojai", daugiausia akademinių leidyklų, kūrybinių organizacijų atstovai, pagaliau įsigyveno į šią salę, o mugės lankytojai – pagaliau ją atrado. Šios salės traukos vieta galima pavadinti joje veikiantį "Forumą" ir, be abejo, – iš Bolonijos parvykusią parodą "Iliustrarium".

Svečiai

Nei rengėjai, nei lankytojai nebedalija į mugę atvykusių rašytojų į vietinius ir užsieninius, o  patarlė, sakanti, jog savame krašte pranašu nebūsi, VKM teritorijoje negalioja. Lietuvių skaitytojai turi savo mėgstamus lietuvių autorius, perka jų knygas, eina į susitikimus, kantriai laukia jų autografų. Tai, kad jie skaito lietuvių rašytojus ir turi apie juos nuomonę, sako kad ir tokia detalė: "Metų knygos rinkimuose" šiemet dalyvavo per 15.000 rinkėjų.

O kalbant apie užsienio rašytojus – šiemet jų buvo atvykę daug, apie 30 iš 14 šalių. Išgirsti gyvą jų žodį mugės lankytojams smalsu. Jų knygas leidžiantiems leidėjams – ir naudinga. Kitas dalykas – mugėje dalyvavo ne tik užsienio rašytojai, tačiau veikė ir parodos, stendai, lankėsi literatūros agentai. Išsiskyrė nuostabaus grožio garsaus italų iliustruotojo Bruno Munari autorinių knygų paroda, rodanti, jog knygų leidyba gali siekti aukščiausių meninių viršūnių.

Kasmet į VKM atvyksta vis daugiau literatūros agentų, leidyklų atstovų. Šiemet jų buvo apie 15 – iš Italijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, Slovakijos. Bene ryškiausi užsienio leidėjų žvalgai – lietuvių kilmės Amerikos rašytoją Rūtą Šepetys atlydėję leidybos milžinės „Penguin Books“ atstovai.

Kita vertus, VKM – ne profesionalų, o skaitytojų mugė, paprastai lyginama su Geteborgo muge.  VKM įsitvirtino kaip didžiausia regiono knygų mugė.

Senbuviai ir naujokai

VKM senbuvių daugybė. Vieni kiek susitraukė, kiti išsiplėtė, bet šiemet jų atsiliepimai linksmesni – skaitytojai tobulėja, geriau žino, ko nori, knygoms ėmė išleisti daugiau pinigų.

VKM dalyviai naujokai, sako, stulbinamų pirkimų nepatyrę, tačiau muge džiaugiasi. "Artbooks.lt" direktorė Urtė Jankauskaitė sako, jog jiems, ne vien mugės, bet ir rinkos naujokams, mugė yra labai gera vieta prisistatyti, parodyti tai, kas yra ir ką turi.

Sklaida

Lietuviškoje "žvaigždžių" ir "žvaigždelių" padangėje sklando toks sparnuotas posakis: "Jeigu tavęs nėra televizijoje, tavęs nėra niekur". Šiuo požiūriu, VKM būti "niekur" negresia – knygų mugės televizijoje buvo kaip niekada daug.

Šiemet pirmus metus Lietuvos žmonės namuose visas keturias dienas galėjo tiesiogiai stebėti transliacijas iš VKM.  Televizija suveikė ir kaip tam tikras gundymas, kvietimas apsilankyti mugėje. Kita vertus, jei negali atvažiuoti, ypač – iš kito Lietuvos krašto, tuomet geriau pamatyti per TV.  Organizatoriai džiaugiasi, kad  LTV ėmėsi tokio didelio darbo. Bet kokia sklaida mugei yra naudinga, ji neleidžia žmonėms pamiršti, kad yra knygų, ne tik lengvo turinio, bet ir leidžiančių pamąstyti, įsigilinti, pabūti vienam su knyga.

Kalbant apie siūlomų knygų turinį, leidėjai siūlo skaitytojams visko, ko jie užsimano. Galimybė pasirinkti knygų, pačių įvairiausių, yra. Skaitytojui belieka pačiam sau  kelti reikalavimus. Ne tik skaityti, bet suprasti, ką skaito, ir norėti gero skaitymo ir geros knygos. Tokia ir yra Vilniaus knygų mugės misija.

2012-03-14

Atgal

Registracija

EPUS jūs galite užpildyti ir pateikti paraiškas dalyvavimui UAB “Lietuvos parodų ir kongresų centras Litexpo” organizuojamose parodose.